カテゴリー: Lietuviškai

Katinų letenų pagalvėlių formų zefyrai

2014年3月5日 23:59

Nusipirkau katinų letenų pagalvėlių formų zefyrus.
Tai yra ne tik žavūs (noriu pasakyti “cute”), bet ir skanūs.
Šie zefyrai yra su vanilių, šokoladų ir “Earl Grey” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai) skoniais.
Šie zefyrai yra vanilės, šokolado ir “Earl Grey” arbatos skonio.
(✕Šis zefyras yra lengvas ir riebus jausmas (noriu pasakyti “light and creamy palate feeling”).
☆Arba galima rašyti “juodosios arbatos skonio” – Lietuvoje mažai kas laiko Earl Grey arbatą atskira juodosios arbatos rūšimi 🙂
リトアニアでは、アールグレイティーを紅茶の一種と考える人はほとんどいない。)
Kai valgote, tai turi geras “chewing resistance ” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai.)
☆Kramtant jaučiamas pasipriešinimas?
Arba: “Kramtant jaučiama guminė konsistencija”. Arba: “Kramtant primena guminukus” (guminukai – tokie saldainiai, kaip “gummy bears”). Bent aš taip suprantu pasakymą “chewing resistance”.
Tačiau yra viena problema – šie zefyrai yra per žavūs/ gražūs/ valgyti !
(✕Tik viena problema yra, kad šie zefyrai yra per žavūs valgyti !)
☆Geriau skamba gražūs, nes žavūs daugiau naudojama apibūdinti žmonėms.

猫の肉球マシュマロ

猫の肉球の形をしたマシュマロを買いました。かわいいだけではなく、おいしいのです。バニラ、チョコレート、アールグレイの味がします。

このマシュマロは、軽くてクリーミーな食感です。噛み心地もいいのです。

唯一の問題は、食べるにはあまりにかわいすぎるということです!

“Sakura-mochi”

2014年3月4日 23:49

Japonijoje kovo 3d. vyksta festivalis mergaitėms, kuris vadinasi “hinamaturi”.
/Arba: … festivalis mergaitėms, vadinamas “hinamaturi”. Logiškiau būtų sakyti jog festivalys “vyksta”, nebent pati diena yra festivalis.
(✕Japonijoje kovo 3d. yra festivalis mergaitėms, vadinasi “hinamaturi”.)
Tradiciškai tą dieną mes demonstruojame ypatingas lėles ir persikų žiedus.
(iš tradicijos tą dieną mes išstatome (noriu pasakyti “display”) ypatingas lėles ir persikų žiedus.)
☆”Tradiciškai” natūraliau skamba. Žodis “demonstruoti” labiau tinka šiuo atveju.
“Traditional “の方が自然に聞こえる。ここでは “Demonstrate “の方が適切だ。
Vakar viriau japoniškus saldainius, vadinamus “sakura-mochi”, šiam festivaliui. “Sakura” reiškia “vyšnių žiedai”, o “mochi” reiškia “ryžių pyragas”.
(✕Vakar viriau japoniškus saldainius šiam festivaliui, vadinasi “sakura-mochi” ir “sakura” reiškia vyšnių žiedai ir “mochi” reiškia ryžių pyragas (noriu pasakyti “rice cake”).)
☆Šalutini sakinys turėtų būti po žodžio, apie kurio pavadinimą jūs kalbate. Čia ir vėl reikėtų arba sakyti “kurie yra vadinami” arba “vadinamus”. Antroji sakinio dalis nelabai siejasi su pirmąją, tad arba reikėtų išskaidyti į du sakinius, arba naudoti kabliataškį.
従属節は誰の名前を指しているかという単語の後に来るべきである。ここでも “who are called “か “called “のどちらかを使う。文の後半部分は最初の部分とうまく関連していないので、2つの文に分けるか、セミコロンを使うべきである。
Tai yra lyg mažas šviesiai rožinis blynas su saldžiųjų pupelių pasta ir pasūdytais vyšnių lapais.
(✕Tai yra lyg mažas šviesiai rožinis blynas su “sweet bean paste”(nežinau kaip pasakyti lietuviškai) ir “salt-preserved” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai) vyšnių lapams.)
☆Su … atsako į klausimą “su kuo?, tad naudojamas kilmininko linksnis.
誰と?は “誰と?”という問いに答えるので、主格で使われる。
Kai naudojame pasūdytus vyšnių lapus, juos reikia išmirkyti vandenyje.Pagal originalą: Prieš naudojant pasūdytus vyšnių lapus, juos būtina išmirkyti nepasūdytame vandenyje.
(✕Kai naudojame “salt-preserved” (nežinau kaip pasakyti lietuviškai) vyšnių lapus, reikia merkti vandenyje (noriu pasakyti “soak in water”).)
☆”Soak” šiuo atveju turėtų būti “išmirkyti”. “Pamerkti” reikštų “to put in or under water”. Pavyzdžiui, “pamerkti gėles”.
この場合の “Soak “は “浸す “でなければならない。”soak “は「水に浸す、水につける」という意味になる。例えば、「花を浸す」。

「桜餅」

日本では、3月3日は少女たちのためのお祭りで、「ひなまつり」と呼ばれます。伝統的に、その日には特別な人形たちと桃の花を飾ります。

昨日私は、このお祭りのために、「桜餅」と呼ばれている日本のお菓子を作ったのですが、「桜」は桜の花、「餅」はおもちを意味します。

それは、淡いピンクの小さなパンケーキのようなもので、餡と、塩漬けの桜の葉も使います。塩漬けの桜の葉は、使う前に水で塩抜きする必要があります。

Kovas

2014年3月3日 23:59

Dar (yra) šalta, tačiau kovą prasideda pavasaris.
☆Šiuo atveju žodelį “yra” galima praleisti, nors galima ir nepraleisti.
この場合、”is “は省略しても構わない。
Mano krokai pradeda žydėti virtuvėje prie lango.
(✕Mano krokai pradeda žydėti lange virtuvėje.)
☆Lange = 窓の中. Pagal originalą supratau jau augalai yra šalia lango.

Ar šiuo atveju norėjote pasakyti, kad jau pradėjo, ar dar tik pradeda? 始めました kiek žinau yra būtasis laikas. Tokiu atvėju būtų “pradėjo”

Lange=窓の中。原文によると、植物はすでに窓の近くにあると理解しました。

この場合、すでに始まっているという意味ですか、それとも始まったばかりですか?私の知る限り、「始めました」は現在形です。この場合は “be began “となります。

Aš laukiu kada pradės žydėti žydrės ir jacintai.

Šiandien viriau japoniškus pavasario saldainius.

(✕Šiandien viriau japoniško pavasario saldainius.)

☆”Japoniško pavasario” reikštų “pavasario būdingo Japonijai”. Kaip suprantu šiuo atveju turėta omeny “japoniškus saldainius kuriuos viriame pavasarį”.

「日本の春」とは、「日本の春」という意味だろう。この場合は「春に作る和菓子」という意味だと理解している。

Jeigu rytoj turėsiu laiko, norėsiu rašyti apie tai.
(✕Jeigu rytoj turėsiu laiko, noriu rašyti apie tai.)
☆Kiek žinau, šalutinių apilnkybės sakinių laikai turėtų būti suderinti.
私の知る限り、従属節の時制は揃えるべきだ。

3月

まだ寒いですが、3月には春が始まります。クロッカスが、台所の窓辺で咲き始めました。ムスカリとヒヤシンスが咲き始めるのが、待ち遠しいです。

今日私は、日本の春のお菓子を作りました。もし明日時間があったら、そのことについて書きたいと思います。

Sekmadienis

2014年3月2日 23:59

Sekmadienis nesnigo, bet buvo šalta lietinga diena.
Norėjau pasimokyti lietuvių kalbos, tačiau šiaip ar taip šiandien dirbau kaip arklys.
(✕Norėjau mokytis lietuviškai, tačiau šiaip ar taip šiandien dirbau kaip arkliui.)
☆Frazeologizmas turėtų būti “dirbti kaip arklys”, o ne “arkliui”.

馬のために」ではなく、「馬のように働く」と言うべきだ。

Šiomis dienomis turiu per daug darbo.

Norėčiau važiuoti į karštąsias versmes arba į pietų salą.
(✕Norėčiau važiuoti į karštas versmes arba pietų salą.)
☆”Karšta versmė” atveju būdvardis “karšta” tiesiog apibūdina daiktavardį “versmė”. Tačiau šiuo atveju jūs turite omenyje tam tikras versmes, tad reikia naudoti įvardžiuotinę būdvardžio formą. Palyginimui: karšta versmė (a spring that is hot), karštoji versmė (the hot spring).
温泉」の場合、形容詞「熱い」は単に名詞「温泉」を表します。しかし、この場合は特定の節を指しているので、形容詞の代名詞形を使う必要があります。比較:熱い泉、温泉。
Jeigu galėčiau pailsėti pietinėje saloje, būtų nuostabu! (If I could relax on the southern island, it would be wonderful). Jeigu galėčiau pailsėti pietų saloje, būtų nuostabu! (If I could relax on an island in the south, it would be wonderful.)
(✕Gera ilsėtis prie pietų salos .)
(noriu pasakyti “If I could relax on the southern island, it will be wonderful .”)

日曜日には雪は降りませんでしたが、冷たい雨の降る1日となりました。リトアニア語を勉強したかったのですが、結局今日は忙しく仕事をしていました。

このところ、忙しすぎます。温泉か南の島にでも行けたらなあと思っています。南の島でリラックス出来たら、素敵でしょうね。

Lietinga diena

2014年3月1日 23:57

Šiandien mes planavome važiuoti į netoli esantį parką žiūrėti slyvų žiedus.
/Šiandien mes planavome važiuoti į netoli esantį parką žiūrėti slyvų žiedų.(Arba: […] žiūrėti į slyvų žiedus.)
(✕Šiandien mes planavome važiuoti į netoli parką žiūrėti slyvų žiedus.)
☆”Netoli” yra prieveiksmis, todėl jam reikia veiksmažodžio arba dalyvio.
“Near “は副詞なので、動詞か分詞が必要だ。
Bet, deja, šiandien lijo ir negalėjome važiuoti ten.
(✕O deja, šiandien lijo ir negalėjome važiuoti į ten.)
☆Reikėtų vartoti “į” tik tuo atveju jei nurodote vietą (pvz. į parką). Žodeliui “ten” to nereikia. “Deja” yra įterpinys, tad reikia kableliais skirti iš abiejų pusių. でも būtų verčiamas kaip “bet”, “tačiau” ir kt. “O” šiuo atveju netinka.
“į” は場所(公園など)を指す場合にのみ使う。「There」には必要ありません。”Unfortunately “は間投詞なので、両側をカンマで区切る。でも”、”しかし “などと訳す。”O “はここでは適切ではない。
Orų prognozė sakė (pranešė), kad rytoj snigs.
(✕Orų prognožė parodė, kad rytoj snigs.)
☆”Prognozė” rašoma su “z” be pauskščiuko. “Sakė” arba “pranešė” būtų tikslesnis vertimas ir skambėtų logiškiau.
“forecast “はハイフンなしの “z “で綴られる。”Said “や “reported “の方がより正確な訳であり、論理的に聞こえるだろう。
☆Visi variantai tinka: parodė, sakė, pranešė… Nors nesu tikra, kad gramatiškai tai teisingi žodžių junginiai, visi taip kalba 🙂
Galima ir taip: “Skaičiau orų prognozę – buvo parašyta, kad rytoj snigs”.
Dar toks variantas tikrai yra teisingas: “Prognozuojama, kad rytoj snigs”. Bet skamba labai oficialiai, pirmieji yra kasdieniškesni.
show、said、reported…すべての選択肢が有効です。文法的に正しいかどうかはわからないが、誰もがそう言う 🙂
天気予報を読んだら、明日は雪が降ると書いてあった。
「It is forecast to snow tomorrow”(明日は雪が降ると予報されている)。でも、これはとても堅苦しく聞こえる。
Noriu daryti kiemo darbus, bet rytoj lauke bus per šalta.
Aš skaitysiu knygą namuose užuot dariusi kiemo darbus.
(✕Aš skaitysiu knygą namuose užuot daryti kiemo darbus.)
☆Šiuo atveju reikia naudoti dalyvį, o ne bendratį.
この場合主格ではなく分詞を使う必要がある

雨の日

今日は、私達は近くの公園に梅の花を見に行く予定でした。でも残念ながら今日は雨で、行くことが出来ませんでした。

天気予報は、明日は雪だと言っています。庭仕事がしたいのですが、明日、外は寒すぎるでしょう。庭仕事の代わりに、家で本を読む予定です。

Užimta diena

2014年2月27日 23:57

Pagaliau baigėsi užimta diena. Paprastai mokausi lietuvių kalbos kalbą nuo 23:00 val iki 24:00 val.
☆Veiksmažodis “mokytis” reikalauja kilmininko linksnio. Žodį “lietuvių” jūs teisingai pavartojote kilmininko linksniu.
動詞「学ぶ」には属格が必要です。あなたは正しく「リトアニア語」を中性で使っています。

O šiandien turiu tik 20 minučių mokymuisi.(noriu pasakyti “I only have 20 minutes to study lithuanian language.” ).

/Arba:O šiandien galiu tik 20 minučių skirti lietuvių kalbos mokymuisi.(←Natūraliau skamba.)

/O šiandien turiu tik 20 minučių pasimokyti lietuvių kalbą.

(✕O šiandien turiu tik 20 minučių mokymo laiko.(noriu pasakyti “I only have 20 minutes to study lithuanian language.” ).

Šiomis dienomis ir naktimis po truputį skaitau “šokoladą” lietuviškai.

/Šiomis dienomis ir naktimis po truputį skaitau romaną “Šokoladas” lietuviškai.

☆Korektiškiausia būtų nepakeisti pavadinimo ir vietoj to įterpti žodį “romanas” kurį galima būtų linksniuoti vietoj pavadinimo.

最も正しい方法は、タイトルを変えず、代わりに “novel “という単語を挿入することだろう。

Tai yra Joanne Harris romanas.
Man patinka šis romanas.

忙しい日

忙しい1日がようやく終わりました。いつもは、私は23時から24時までリトアニア語を勉強します。でも今日は、リトアニア語を勉強するのに20分しかありません。

最近、夜に少しずつ、”Šokoladas” をリトアニア語で読んでいます。これは、ジョアンナ・ハリスの小説です。私はこの小説が好きです。

Alus

2014年2月26日 23:41

Iš japoniško alaus rūšių, mano mėgstamiausias alus yra YEBISU.
/Arba: Mano mėgstamiausias japoniškas alus yra YEBISU.
(✕Japonų aluose mano mėgstamiausias alus yra YEBISU.)
☆”Aluose” yra vietininko forma. Ji reikštų jog jūs kalbate apie buvimą alaus viduje. Pirmasis variantas mažiau keičia sakinio struktūra, bet jis nėra tikslus. Antrasis variantas daug natūraliau skamba.
“Aluose “は代名詞の形です。これは、ビールの中にいることについて話しているという意味になる。最初の選択肢は文の構造をあまり変えませんが、正確ではありません。2番目の選択肢の方がより自然に聞こえます。
YEBISU arba EBISU yra japonų sėkmės ir jūros dievas.
(✕YEBISU arba EBISU yra japonų sekmės ir jūros dievas.)
Šis alus turi turtingą skonį.
(✕Šis alus turi turtingas skonis.)
☆Veiksmažodis “turi” reikalauja galininko linksnio.

動詞”turi”には属格が必要である。

Aš girdėjau, kad lietuvių alus yra labai skanus.

☆Kadangi šiame sakinyje naudojamas šalutinis sakinys, reikia prieš “kad” parašyti kablelį.
この文は従属節を使用しているので、”that “の前にコンマが必要である。
Deja, negaliu nusipirkti lietuviško alaus Japonijoje, tačiau kada nors noriu išgerti lietuviško alaus.
(✕Deja, negaliu nusipirkti lietuvių alus Japonijoje, tačiau kada nors noriu išgerti lietuvių alų.)

☆Šiuo atveju turi būti naudojamas kilmininko linksnis, kadangi jūs turbūt nenorite nusipirkti viso alaus kiek jo yra pagaminama.

Antrą kartą pakartoti “lietuviško alaus” nebūtina. Geriau būtų pasakyti “kada nors noriu jo išgerti”.

この場合、主格を使わなければならない。おそらく、醸造されたすべてのビールを買いたいわけではないだろうから。

リトアニアのビール」と二度繰り返す必要はない。いつか飲みたい」と言ったほうがいい。

Koks jūsų mėgstamiausias lietuviškas alus?

(✕Koks jūsų mėgstamiausias lietuvių alus?)

☆Mes dažniausiai sakome ne kieno alus, o koks alus.
私たちは通常、誰のビールかではなく、何のビールかと言う。

ビール

日本のビールの中では、ヱビスビールが好きです。ヱビス、もしくはエビスは、日本の幸運の神様で、海の神様でもあります。このビールはコクがあるのです。

わたしは、リトアニアのビールはとてもおいしいと聞きました。残念ながら、日本ではリトアニアのビールを買うことが出来ませんが、いつかリトアニアのビールを飲んでみたいです。あなたが1番好きなリトアニアのビールは何ですか?

“Išsigelbėjimo žaidimas/”Pabėgimo žaidimas”.”(“Escape game”)

2014年2月25日 23:58

Man patinka “Išsigelbėjimo žaidimas”.

(✕Man patinka “escape game”(nežinau kaip pasakyti lietuviškai) .

Tai yra galvosūkio tipo žaidimas.

(✕Tai yra maždaug mįslė (noriu pasakyti “it’s a kind of puzzle game.” ).

☆Žodis “puzzle” gali būti verčiamas taip:
1. Galvosūkis – užduotys ar žaidimai, kuomet tenka “sukti galvą” (tai reiškia “galvoti”, tik perkeltine prasme (figuratively)), norint juos išspręsti. Pavyzdžiui, “Sudoku” yra galvosūkis.
2. Mįslė (riddle)
3. Dėlionė – paveiksliukas, kurį reikia sudėti iš detalių: http://www.officescope.com/blog/wp-content/uploads/2013/07/Puzzle-pieces.jpg

パズル」は次のように訳すことができる:
1. パズルとは、それを解くために「頭を回転」(比喩的に「考える」という意味)させなければならない問題やゲームのことである。例えば、数独はパズルである。
2. 謎(なぞ)
3. パズル – パーツから組み立てる絵 http://www.officescope.com/blog/wp-content/uploads/2013/07/Puzzle-pieces.jpg

“Išsigelbėjimo žaidime” žaidėjui reikia išspręsti galvosūkį, rasti naudingus daiktus (įrankius) ir pabėgti iš užrakinto kambario, (arba) užrakinto namo ir pan.
(✕”In the escape game” žaidėjas reikia išspręsti paslaptį, rasti naudingus daiktus ir pabėgti iš užrakinto kambario arba užrakinto namo ir pan. (noriu pasakyti “In the escape game, a player must solve a puzzle, find useful tools and escape from a locked room, a locked house or something like that.” ). )

☆Vietoje žodžio “naudingas” galima rašyti “reikalingas”. Jei gerai suprantu, tai šiame žaidime ieškoma tokių daiktų (įrankių), kurių reikia, norint pabėgti (išsigelbėti). Bet didelio skirtumo, kurį žodį vartoti, nėra.

“tool” reiškia “įrankis”, tačiau šiame kontekste žodis “daiktas” tinka labiau, pasirinkote teisingai 🙂

Žodžio “arba” galima nerašyti – sakinys bus toks, kaip angliškame variante: “..a locked room, a locked house”.
Tačiau tai ne klaida, gali būti (tik tuomet nereikia kablelio, kurį aš parašiau po žodžio “kambario”).

役に立つ」の代わりに「必要な」と書いてもいい。私の理解が正しければ、このゲームは脱出する(助かる)ために必要なもの(道具)を探すゲームだ。しかし、どの単語を使っても大差はない。

“tool “は「道具」という意味だが、この文脈では “thing “の方が適切だ。)

“or “は省略可能で、英語版では”…a locked room, a locked house “のようになる。
しかし、それは間違いではなく、あり得ることだ(ただ、私が “room “の後にしたように、コンマを入れないこと)。

Kartais tai (padaryti) yra labai sunku, bet man tai (yra) labai įdomu.

(✕Kartais tai yra labai sunku, bet man labai įdomu.)

☆Šiuo atveju rašyti “padaryti” nebūtina, bet parašau dėl aiškumo. Įterpiau “tai” dėl aiškumo. Žodį “yra” šiuo atveju galima praleisti, bet tai ne visuomet galima padaryti, tad parašiau tam kad pilna forma būtų aiškesnė.

この場合、”make “と書く必要はないが、わかりやすくするために “make “と書いた。わかりやすくするために “it “を挿入した。この場合、”is “を省略することもできるが、常にそうできるとは限らないので、完全形を明確にするために “is “と書いた。

 

Jeigu jums (tai) įdomu, rekomenduoju šiuos žaidimus, nes jie nemokami, gražūs ir įdomūs.

/Jeigu jums įdomu (tai), rekomenduoju šiuos žaidimus, nes jie nemokami, gražūs ir įdomūs.

(✕Jeigu jums įdomu tai, rekomenduoju šiuos žaidimus, nes jie nemokamai, gražūs ir įdomūs.)

☆”Tai” dažniausiai rašomas prieš “įdomu”. Natūraliau skamba.

“this “は通常、”interesting “の前に書く。その方が自然に聞こえる。

☆Žodis “tai” nėra klaida, be jo tiesiog gražiau.
“Nemokami” – būdvardis, “nemokamai” – prieveiksmis. Galima rašyti “..nes juos galima žaisti nemokamai”.

“it “は間違いではない。”it “がない方がすっきりしている。
“free “は形容詞、”free “は副詞。自由にプレーできるのだから」と書けばいい。

VISION http://neutralxe.net/esc/vision_play.html

KALAQULI http://www.58works.net/kalaquli.html

“Hashioki”

2014年2月24日 23:56

Tai yra “hashioki”.

/Čia yra “hashioki”.

(✕Šie yra “hashioki”.)

Tai reiškia valgomųjų lazdelių “rest” (Nežinau kaip pasakyti lietuviškai.Tai yra valgomųjų lazdelių padėkliukas/laikiklis(holder)/lėkštelė(plate).Or you could say: “Hashioki” yra valgomųjų lazdelių laikiklis.

(✕Tai reiškia valgomosios lazdelių “rest” (Nežinau kaip pasakyti lietuviškai. Aš noriu pasakyti “chopstick rest”).

☆A lot of ways to say this sentence are possible. I would recommend to use laikiklis or lėkštelė.

この文はいろいろな言い方ができる。私はlaikiklisかlėkštelėを使うことを勧める。

Man patinka naudoti skirtingus kitoks(noriu pasakyti “different”) “hashioki” sezoniškai.
/Kiekvieną sezoną man patinka naudoti skirtingus “hashioki”.

Rudenį naudoju klevo formos “hashioki”, ir o žiemą naudoju baltą triušies triušio formos “hashioki”.

(✕Rudenį naudoju klevo “hashioki” ir žiemą naudoju baltą triušies “hashioki”.)

☆To express the shape of hashioki, it would be good to add word “forma”. Though in spoken Lithuanian it might be omitted.

ハシオキの形を表現するには、”forma “という単語を加えるのがいいだろう。話し言葉のリトアニア語では省略されるかもしれないが。

Šiomis dienomis papildžiau kolekciją vyšnių žiedų “hashioki”, nes (aš) laukiu kada ateis pavasaris.or you could end with: , nes (aš) laukiu pavasario.

(✕Šiomis dienomis papildžiau vyšnių žiedų “hashioki” kolekciją, nes aš laukiu kada ateis pavasaris.)

☆Word “kolekcija” should go after a verb, because otherwise it sounds as if you have not a general collection of hashioki, but a specific collection of sakura shapes hashioki.
For an ending you can use both versions above.

“kolekcija “という単語は動詞の後に置くべきである。そうしないと、一般的なハシオキ・コレクションではなく、特定のサクラの形のハシオキ・コレクションであるかのように聞こえるからである。
語尾には上記の両方のバージョンを使うことができる。

箸置き

これは「箸置き」です。「箸を置くもの」という意味です。

私は、季節ごとに違う箸置きを使うのが好きです。秋には、楓の葉の箸置きを使い、冬には、白兎の箸置きを使います。最近、箸置きコレクションに桜の花の箸置きが加わったので、春が来るのが待ち遠しいです。

数字と属格

  • 2014年2月23日 23:55
  • Radau tokią taisyklę:
    Kai kurie skaitvardžiai derinami su daktavardžių linksniu ir skaičiumi (septyni saldainiai; dvidešimt penkiems (25) namams).
    O kai kurie – nederinami, su jais reikia naudoti daiktavardį kilmininko linksniu (dešimt vazonų; penkiolikai (15) namų).Kiek dabar sugalvoju, nederinami šie: 10 – 20, 30, 40,…100, 110 – 120, 130, 140,…, 200, 210 – 220, 230,…,1000,…, 1010 – 1020, etc.Pavyzdžiui, “pirksiu dvidešimt (20) vazonų trisdešimt penkioms (35) rožėms”. “vazonų” – kilmininko linksnis, nes skaičius 20 nederinamas su daiktavardžiu, o “rožėms” – naudininko linksnis, nes skaičius 35 turi būti derinamas su daiktavardžiu.

    Nežinau, ar pasidarė nors kiek aiškiau 🙂

  • こんなルールを見つけた:
    数字には冠詞と数字が組み合わされるものがある(seven candies; for twenty-five (25) houses)。
    また、主格の名詞と組み合わせなければならないものもある(ten pots; for fifteen (15) houses)。今思いつく限りでは、10 – 20、30、40、…100、110 – 120、130、140、…、200、210 – 220、230、…、1000、…、1010 – 1020などは互換性がない。例えば、「私は35本のバラのために20個の鉢を買います」。”pots “は中性名詞であり、”20 “という数字は名詞に適合しないからである。”rose “は所有格名詞であり、”35 “という数字は名詞に適合しなければならないからである。

    というのは、”rose “は所有格の名詞だからである。)

Copyright © 2025 Language

Theme by Anders NorenUp ↑