カテゴリー: Lietuviškai

Plunksnakotis

2014年3月17日 23:25

Man patinka plunksnakočiai ir rašymas plunksnakočiu man yra išties žavus dalykas.

Vaikystėje žavėjausi plunksnakočiais.

Kai mokiausi pradinės mokyklos ketvirtoje klasėje, už pinigus, gautus dovanų per Naujuosius metus, nusipirkau pirmąjį savo plunksnakotį.
(✕Kai mokiausi padinės mokyklos ketvirtoje klasėje, už pinigus, gautus dovanų per Naujus metus, nusipirkau pirmąjį savo plunksnakotį.)
☆Nauji metai = new year (tiesiog metai, kurie yra nauji); Naujieji metai = New Year (šventė). Dažniau būtų sakoma “nusipirkau savo pirmąjį plunksnakotį”, bet galima ir taip rašyti, kaip jūs rašėte. Priklauso nuo tai, ką jūs labiau akcentuojate.
New Year=新年(ただ新しい年)、New Year=新年(祝い)。初めて万年筆を買った」と言う方が一般的だが、あなたのように書くこともできる。どちらに重きを置くかは人それぞれだ。
Žinoma, jis buvo pigus (arba: tai buvo pigus plunksnakotis), bet tas plunksnakotis buvo mano brangenybė.
(✕Žinoma, tai buvo pigus, bet tas plunksnakotis buvo mano brangenybė.)
☆Jei sakote “tai”, tai turite pakartoti daiktavardį. Jei nenorite jo kartoti, tada naudojamas įvardis “jis”.

もし「それ」と言うなら、名詞を繰り返さなければならない。繰り返したくない場合は、代名詞の “it “を使う。

Iki šiol atsimenu tą peršviečiamą melsvą dalį, sidabrinį plieno galiuką ir ryškiai melsvą rašalo spalvą.

  • Tik vienas klausimas, apie kokią dalį jūs kalbėjote sakydama “peršviečiamą melsvą dalį”? Gal turėjote omenyje plunksnakočio kotą?Taip pat, “galiukas” nėra klaida, bet manau, jog tinkamesnis žodis būtų “plunksna”. Dėl “plieno” aš abejoju. Manau, jog geriau būtų sakyti “plieninį galiuką” arba “plieninę plunksną”.
  • ひとつ質問なのですが、「半透明の青い部分」とおっしゃったのはどの部分のことですか?ペンの軸のことですか?また、「先端」は間違いではありませんが、より適切な言葉は「羽根」だと思います。スチール」については疑問があります。スティール・チップ」とか「スティール・ニブ」と言った方がいいと思います。

万年筆

わたしは万年筆が好きで、万年筆で書くこと自体が楽しいです。

子供の頃、万年筆はわたしの憧れでした。小学校4年生の時、お年玉で初めて万年筆を買いました。もちろんそれは安いものでしたが、わたしの宝物でした。

今でも、その水色の透きとおったボディや、銀色のスチール製のペン先、明るい水色のインクの色を覚えています。

“Islands in the stream”

2014年3月16日 23:58

Šiandien perskaičiau Ernesto Hemingvėjaus romaną  “Islands in the stream”.
Man patinka šis romanas.
Manau, kad šis romanas yra apie vienišumą – apie vienišumą, būdingą žmogui kaip būtybei.
☆”būdingą žmogui kaip būtybei” yra išplėstinis dalyvinis pažyminys, tad jis išskiriamas iš abiejų pusių (šiuo atveju iš vienos, nes po jo yra taškas)
“人間という存在に内在する “は展開分詞なので、両側で区別される(この場合、フルストップが続くので片側で区別される)。
Tai yra nebaigtas romanas, kuris buvo paskelbtas (išleistas) po jo nusižudymo.
(✕Tai yra nebaigtas romanas, buvo paskelbtas po jo nusižudymo.)
☆Arba “romanas, paskelbtas po jo nusižudymo”. Man atrodo, jog žodis “išleistas” yra tinkamesnis žodis. Skelbiamos dažniausiai žinios, žinutės, pranešimai ir t.t. .
あるいは「自殺後に出版された小説」。私には『出版された』という言葉の方が適切だと思える。出版されるものは通常、ニュース、メッセージ、レポートなどである。.
Galbūt, Hemingvėjas buvo labai stiprus, o su tuo  bet taip pat labai trapus.
☆Sulietuvinta pavardė turėtų būti su “u”. Arba vardas turėtų būti parašytas originalo kalba. “O su tuo” šiame kontekste netinka. Galima sakyti “bet taip pat”, “tačiau taip pat”, “bet ir” ir t.t.
ハイフンで繋がれた姓には “u “を付ける。または、原語で表記する。「And with that」はこの文脈では適切ではありません。but also”、”but also”、”but and “などと言えばよい。
☆Man “išleistas” yra naujas žodis.
Ar tai reiškia “suicide”?Dalyvis “išleistas” (padarytas iš veiksmažodžio “išleisti”) šiame kontekste reikštų “published”. Veiksmažodis “išleisti” gali reikšti “let someone leave”, “to get or let your daughter marry” ir dar kelias reikšmes.

私にとって “釈放 “は新しい言葉だ。
自殺」という意味だろうか?

動詞 “to release “から作られた分詞 “leased “は、この文脈では「公表された」という意味になる。動詞の “let out “は「誰かを去らせる」、「娘を結婚させる、させる」などいくつかの意味がある。

“Islands in the stream”

今日、アーネスト・ヘミングウェイの”Islands in the stream”を読み返しました。わたしはこの小説が好きです、これは孤独についての小説だと思います―人という存在が根源的に持っている孤独についての。

これは未完の小説で、彼が自殺した後で出版されました。たぶんヘミングウェイは、とても強い人であると同時に、とてももろい人でもあったのでしょう。

Gėlės

2014年3月15日 23:59

Mano mažame sode pradėjo žydėti kvapusis žalčialunkis.

(△Mano mažame sode pradėjo žydėti “jinchouge” (noriu pasakyti “Daphne odora” http://en.wikipedia.org/wiki/Daphne_odora“).)
☆Pasidomėjau. Daphne odora lietuviškai vadinama “kvapiuoju žalčialunkiu”. http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDal%C4%8Dialunkis
調べてみました。ダフネ・オドラはリトアニア語で “香りのある緑 “として知られています。http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDal%C4%8Dialunkis
“Kvapusis žalčialunkis” yra ankstyvos pavasario gėlės.
(△”Jinchouge” yra ankstyvas pavasario gėlės.)
☆”Ankstyvas” yra galininko linksnis (daugiskaita). Šio žodžio vardininko (daugiskaitos) linksnis yra “ankstyvos”.
“early “は複数形の語尾である。この単語の複数形は “early “である。
Man patinka šios gelės.

Tas Jų kvapas yra labai gražus.

☆Nežinau ar kvapas gali būti “gražus”. Žodis “gražus” dažniausiai vartojamas kalbant apie išvaizdą. Dažniau būtų sakoma “Jos skaniai kvepia”.

匂いが “素敵 “であるかどうかはわからない。美しい」という言葉は通常、外見を指して使われる。いい匂いがする」と言う方が一般的だろう。

Jaučiuosi, kad “Jinchouge (kvapusis žalčialunkis)” yra pavasario pranešėjas.

☆”Jaučiuosi” vartojamas tik tuomet, kai turite omenyje savo paties savijautą (pvz. Aš jaučiuosi prastai). Kitais atvejais vartojamas tiesiog “jaučiu”

“I feel “は自分自身の感情について言及する場合にのみ使われる(例:I feel bad)。そうでなければ、”I feel “でいい。

  • Taip pat, nežinau ar “pranešėjas” būtų tinkamas žodis. Kiek žinau, jis reikštų televizijos arba radijo pranešėją arba žmogų, kuris skaito pranešimą. Man atrodo, jog žodis “pranašas” labiau tiktų šiame kontekste.
  • また、”報告者 “という言葉が適切かどうかはわからない。私の知る限り、テレビやラジオの司会者、あるいはレポートを読む人という意味だろう。この文脈では “預言者 “という言葉の方が適切だと思う。

 

 

花々

わたしの小さな庭で、沈丁花が咲き始めました。

「沈丁花」は早春の花です。私はこの花が好きです。その香りがとても素晴らしいのです。沈丁花は、春の使者だと感じています。

Lietus

2014年3月13日 23:59

Šįryt iš pradžių buvo gražus, bet lijo nuo pat ryto.
(✕Šįryt pirma buvo gražus, bet lijo nuo pat ryto.)
☆Pirma = first; firstly. Iš pradžių = at first. Manau, kad labiau tinka “iš pradžių” šiame kontekste. Jei sakytumėte “graži diena”, “gražus rytas”, tuomet būtų vartojama arba moteriškoji, arba vyriškoji giminė. Bet, kadangi šiuo atveju šis būdvardis neturi daiktavardžio, naudojama bevardė giminė.
First = まず、最初に。at first = まず最初に。この文脈では “at first “の方が適切だと思う。もし「いい一日」「いい朝」と言うなら、女性名詞か男性名詞のどちらかが使われるでしょう。しかし、この形容詞はこの場合名詞を持たないので、不定詞が使われる。

Po pietų pūtė stiprus vėjas .

Ryte Rytą važiuosiu į ligoninę ir tikrinsiuosi sveikatą.

☆Dėl šito nesu tikras, bet, man atrodo, kad “rytą” būtų vartojamas jei būtų sakoma “ankstų rytą”, “kiekvieną rytą” ar kažkas panašaus. “Ryte” tikrai yra dažnai vartojamas, tad dėl jo mažiau abejočiau.

よくわからないが、”早朝 “とか “毎朝 “とか書いてあれば、”morning “が使われるような気がする。確かに “In the morning “はよく使われるので、私なら躊躇しない。

Nežinau, kodėl po patikrinimo aš labai pavargau.
Tačiau dabar labai džiaugiuosi, nes rytoj atostogos prasidės!
(✕Tačiau dabar labai džiaugiuosi, nes rytoj atostogas pradės!)
☆”Atostogas pradės” = kažkas pradės atostogas. “Atostogos prasidės” = jos pačios prasideda.
“starting a holiday” = 誰かが休日を始める。「休日が始まる」=休日が始まる。

今日は最初晴れていたのに、午前中から雨が降り始めました。午後からは、強い風が吹きました。

朝、病院に行って、健康診断を受けました。なぜだかわかりませんが、検査の後、ひどく疲れました。とはいえ、明日から休暇が始まるので、今とても嬉しい気持ちです。

Patikrinimas

2014年3月12日 23:54

Rytoj važiuosiu į ligoninę ir tikrinsiuosi sveikatą. (noriu pasakyti “Tomorrow, I will go to undergo a clinical survey.”)
Japonijoje šis klinikinis tyrimas vadinasi “ningen – dokku”. “Ningen” reiškia “žmogus”, “dokku” reiškia “prieplauka” ir tai skamba lyg “dog”.
☆”Dokas” yra vertalas iš anglų kalbos (kaip ir ドック). Lietuviškesnis žodis būtų “prieplauka”. Žodis “dokas” nelabai vartojamas. Bent jau aš nesu girdėjęs, kad kas nors jį vartotų.

「ドック」は英語からの翻訳である(ドックも同様)。リトアニア語では “ドック “と言う。ドック」という言葉はあまり使われない。少なくとも、誰も使っているのを聞いたことがない。

“Ningen – dokku” man skamba labai keistai.

Lyg būtų kalbama apie žmones, kurie panašūs į šunis, arba apie šunis, kurie panašūs į žmones.
☆Šalutiniai sakiniai turi būti skiriami iš abiejų pusių.
サイドセンテンスは左右に区切らなければならない。

♡Tik viena skyrybos klaida. Šaunu! 🙂

Nelabai suprantu kas tas “clinical survey” yra (man 健康診断 verčia kaip “physical examination”), bet jūsų sakiniai yra visiškai geri ir suprantami.

句読点の間違いは1つだけ。よくやった!:)

私は「臨床調査」が何なのかよく理解していませんが(私にとって健康診断は「身体検査」と訳されています)、あなたの文章は完璧で理解できます。

検査

明日わたしは、健康診断を受けに病院に行きます。日本では、この健康診断は「人間ドック」と呼ばれます。「人間」は人間、「ドック」はドックを意味しますが、「ドック」は dog のように聞こえます。

「人間ドック」という言葉は、わたしにはとても奇妙に聞こえます。まるで、犬みたいな人間か、人間みたいな犬のことのようです。

Refleksologija

2014年3月11日 23:20

Šiandien buvo šalta, bet graži diena.
Važiavau į arti esantį miestą, nes turėjau sutvarkyti šiokį tokį reikalą.
Pirma sutvarkiau reikalą, paskui nuvažiavau į refleksologiją, nes visas mano kūnas buvo labai įsitempęs.
(✕Pirmą sutvarkiau reikalą, paskui važiavau į refleksologiją, nes visas mano kūnas buvo labai įsitempęs.)

☆Šiuo atveju, galininko linksnis nurodytu ką jūs sutvarkėte. まず būtų verčiamas kaip arba “Pirma” (first) arba “Pirmiausiai” (first of all).

Žodis “nuvažiuoti” reikštų jog jūs savo tikslą pasiekėte. “Važiavau” tereikštų jog jūs važiavote link refleksologijos, bet nebūtinai ją pasiekėte. Todėl žodis “nuvažiuoti” labiau tinka pagal kontekstą.

この場合、過去分詞はあなたが直したことを示す。まず」は「最初に」または「何よりも最初に」と訳される。

go」は目標を達成したことを意味する。「I drove」は、リフレクソロジーに向かったが、必ずしも到達したわけではないという意味になる。したがって、文脈からすると “drive “の方が適切である。

Man refleksologija yra veiksminga (noriu pasakyti “efficacious”).
Šiąnakt gerai išsimiegosiu.

今日は、寒いけれどいい天気でした。用事があったので、近くの街に行きました。

まずは用事を片付けて、その後、全身がこちこちだったので、リフレクソロジーに行きました。わたしには、リフレクソロジーはよく効きます。今夜はぐっすり眠れるでしょう。

Užimta diena

2014年3月10日 23:32

Šiomis dienomis turėjau daug darbo, bet po to aš atostogausiu.
Baigus darbą, reikės pasiilsėti.

Man patinka savo darbas, tačiau dabar man reikia laisvo laiko po darbo.

Turiu daug knygą, kurias noriu skaityti per atostogas, taip pat norėčiau pakeliauti.

Laukiu atostogų.

忙しい日

このところ忙しいですが、この後、わたしは休暇を取るつもりです。仕事が終わったら、休息が必要です。わたしは自分の仕事が好きですが、今は仕事から離れた自由な時間を必要としています。

休暇中に読みたい本がたくさんありますし、旅行もしたいです。休暇が待ち遠しいです。

Graži diena

2014年3月9日 22:50

Šiandien buvo labai graži diena.
Mėgavausi važiuojant dviračiu ir nusipirkau kvapiųjų pelėžirnių.
/Mėgavausi važiavimu dviračiu ir nusipirkau kvapiųjų pelėžirnių.
(✕Mėgavausi važiuojant dviračiu (noriu pasakyti “bicycle ride”) ir nusipirkau kvapiuosius pelėžirnis (noriu pasakyti “sweet pea”).)

☆Padalyvio forma yra naudojama tuomet, kai tą veiksmą atlieką kitas asmuo or daiktas nei pagrindiname sakinyje.

Po žodžio nusipirkau reikėtų naudoti kilmininko linksnį, nebent nurodote kiekį. Šiuo atveju tai padaryti nelabai tinka, nebent sakytumėte “du kvapiuosius pelėžirnius”, bet dažniau turbūt būtų sakomas kvapiųjų pelėžirnių kiekis maišeliais, kuokštais ar dar kuo nors, o tokiu atveju tik pats kiekis būtų galininko linksnyje.

仮定法は、動作が主節とは別の人や物によって行われる場合に使われる。

boughtの後に中性代名詞をつけます。この場合、”two scented peas “と言わない限り、あまり適切ではありませんが、おそらく多くの場合、袋や束などに入っている香りのついたエンドウ豆の量を言うでしょう。

Gera, kai namuose yra gėlių.
Po to, po ilgo laiko, važiavau į mėgstamiausią organiško maisto kavinę ir ilsėjausi.
/Po to (galima sakyt vėliau) važiavau į mėgstamiausią (organiško maisto) kavinę ir ilsėjausi. Tiesiog yra sakoma, kad einu ar važiuoju į kavinę ir viskas aišku.

“Po to važiavau į mėgstamiausią organiško maisto kavinę, kurioje seniai buvau.” (After that, I drove to (my) favourite organic food cafe, where I have not been in a long time.)

“Po to važiavau į mėgstamiausią, bet seniai lankytą, organiško maisto kavinę.” (After that, I drove to (my) favourite, though not visited in a long time, organic cafe.)

(✕Po to po ilgo laiko važiavau į mėgstamiausią organiško maisto kavinę ir ilsėjausi.)

☆Jeigu norite nurodyti, kad seniai lankėtės, tai reikia “po ilgo laiko” išskirti iš abiejų pusių, nes tai yra įterpinys.
長い間訪問していることを示したい場合は、「after a long time」を両脇につける必要がある。
Šiandien buvo gera diena.

良い天気

今日はとても良い天気でした。サイクリングを楽しんで、スイートピーの花を買いました。家に花があると、嬉しい気持ちになります。

その後、ひさしぶりに、お気に入りのオーガニックカフェに行って休憩しました。今日は良い1日でした。

Šaltos dienos

2014年3月8日 23:59

Vakar ir šiandien buvo labai šalta ir turėjau daug darbo.
Dabar turiu galvos skausmą (man skauda galvą) ir mane krečia šaltis.
(✕Dabar turiu galvos skausmą ir mane krečiu šaltis.)
☆Krečiu = aš krečiu, krečia = kažkas mane krečia. Vietoj “turiu galvos skausmą” galima sakyti “man skaudą galvą”. Skambėtų natūraliau.
I’m crossing=私は交差している、私は交差している=誰かが交差している。I have a headache “の代わりに “I have a headache “と言うこともできる。その方が自然に聞こえるだろう。

Galbūt aš peršalau

Šiąnakt miegosiu su dviem karšto vandens pūslėmis.

Tikiuosi, kad aš būsiu sveika rytoj.
/ Tikiuosi, kad rytoj pasveiksiu.
(✕Tikiuosi, kad aš bus sveika rytoj.)

Norėjau sužinoti skirtumą taip “sveikti” ir “pasveikti”.

“Sveikti” = to gradually get better, “pasveikti” = to no longer be sick or ill. Kitaip sakant, pirmasis reiškia jog jau gerėja jūsų būklė, bet vis dar sergate, o antrasis reiškia jog jau nebesergate arba nebesirgsite.

Šiuo atvėju “būsiu sveika” visai tinka. Aš tik pateikiau alternatyvų variantą. Šiaip man svarbiau buvo pakeisti žodžių tvarką, nes natūraliau skamba “rytoj aš būsiu sveika”, bet per skubėjimą (turėjau išvažiuoti) nespėjau apie tai pakomentuoti.

良くなる」と「良くなる」の違いを知りたかった。

“良くなる”=徐々に良くなること、”良くなる”=病気や疾患でなくなること。つまり、前者は「良くはなっているが、まだ病気である」ということであり、後者は「病気でなくなった」ということである。

この場合、”I will be well “が適切である。私は代替案を示しただけだ。いずれにせよ、言葉の順番を変えることの方が重要で、”I will be well tomorrow “の方が自然に聞こえるからだ。

昨日と今日はとても寒くて、やることがたくさんありました。

今、頭が痛くて、寒気がします。たぶん風邪を引いたのでしょう。

今夜は、湯たんぽを2つ入れて眠るつもりです。明日には元気になりますように。

Skaitymas

2014年3月7日 00:21

Skaitymas panašus į kelionę.
(✕Skaitymas panašūs į kelionę.)
☆Panašūs = daugiskaita (plural), panašus = vienaskaita (singular).
似ている=複数形、似ている=単数形。
Skaitydama susitinku naują draugą, keliauju į svetimas šalis, į praeitį ir ateitį.
(✕Per skaitymą susitinku naują draugą, keliauju į svetimas šalis į praeitį ir ateitį.)
☆Nežinau ar “per skaitymą” tiktų ar ne, bet pusdalyvis natūraliau skamba. Nežinau dėl žodžio “susitikti”. Jei norite pasakyti “find a new friend”, labiau tiktų žodis “susirasti”. Iš žodžio “susitikti” aš suprantu jog jūs susitinkate jau pažįstamą draugą.
読書中」が適切かどうかはわからないが、セミコロンの方が自然に聞こえる。”meet “という単語についてはわからない。新しい友人を見つける」と言いたいのであれば、「新しい友人を作る」の方が適切です。meet」という単語から、すでに知っている友人に会うのだと理解できます。
Sužinau apie kažkieno patyrimus ir jų pamąstymus, atrandu savo pamąstymus ir nuomonę.
(✕Sužinau apie kažko patyrimus ir jų pamąstymus, surandu savo pamastymus ir nuomonę.)
☆Kažko = something (e.g. aš noriu kažko = I want something). “Atrandu” = “discover (something that I did not know about)”, “surandu” = “find (something lost)”.

Kažko=何か(例:aš noriu kažko=何か欲しい)。”Atrandu”=「発見する(知らなかったこと)」、”surandu”=「見つける(失ったもの)」。

Žinoma, nekiekvienai knyga yra puiki, bet manau, kad jei nori, gali rasti ko pasimokyti iš bet kokios knygos.
(✕Žinoma, nekiekvienai knyga yra puiki, bet manau, kad jei nori, gali rasti ko pasimokyti iš bet kokios knygas.)
☆”Knyga” yra vardininko linksnio forma, tad ir “nekiekviena” turi būti vardininko forma. Pasimokyti iš ko? Iš ko = kilmininko linksnis.
“Book “は名詞格なので、”any “は名詞格でなければならない。誰から学ぶのか?何から=中性代名詞。

読書

読書は旅に似ています。読書を通して新しい友人と会い、未知の国や過去や未来に旅をします。誰かの経験や考えを知り、自分自身の考えや意見を見つけます。もちろん、すべての本が良い本というわけではありませんが、もしそう望むなら、どんな本からも何かを学ぶことは出来るのだと思います。

Copyright © 2025 Language

Theme by Anders NorenUp ↑